virtuvas — virtùvas dkt. Elektri̇̀nis virtùvas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kaistuvas — kaistùvas sm. (2) 1. J, Skrd kaičiamas, verdamas indas, prikaistuvis: Vakarais labiausiai pageidaujamas dalykas yra vanduo ir ant ugnies pakabintas kaistuvas su maistu rš. Šaukštas jai įkrito į kaistuvą rš. 2. arbatai virti indas, virtuvas:… … Dictionary of the Lithuanian Language
kūrenti — 1 kūrenti ( ęti), ẽna, ẽno tr., kū̃renti, ena, eno 1. R, K kurą deginant kaitinti, šildyti: Bobelės gryčiose pečius kūrena T.Tilv. Dvi dienas Algis Gaigalas linksmas ir patenkintas kūreno pirtį rš. A jūso šįvakar pirtį kū̃rens, a ne? Škn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
patverdis — ×pãtverdis (plg. rus. caмoвap) sm. (1) NdŽ; M virtuvas … Dictionary of the Lithuanian Language
pašluostė — pašluõstė sf. (2) 1. Nm, Rs, Žž, Lzd skuduras, mazgotė kam šluostyti: Paimk kokią pašluõstę ir nubrauk nuo stalo dulkes Rm. Iškėlė atsargiai iš vandens ir padėjo ant šlapių pašluosčių Mš. Valgomajam ant stalo [stovi] didelis virtuvas, šlapiom… … Dictionary of the Lithuanian Language
pilvotas — pilvotas, a adj. (1) 1. Svn, Krns, Pšl, Als, Skr su dideliu pilvu: Nuo putros pilvotas vaikas J. Riebus tokis, pilvotas mūs pirminykas Dv. Pilvota būsi, jei daug vandenio gersi Šd. Tokis pilvotas doktorius dabojo OG184. Pilvotas tokis, didelis jo … Dictionary of the Lithuanian Language
pripulčiais — pripulčiaĩs adv. pripuolant, prišokant, kada ne kada: Pripulčiaĩs ir nudirbom laukus Rod. Virtuvas pūškėjo virtuvėje, ugnis geso, bet vėl buvo pripulčiais kuriama P.Cvir … Dictionary of the Lithuanian Language
pukšnoti — pukšnoti, oja, ojo, pūkšnoti 1. intr. Varn, Krtv pūsčioti, dvelkčioti (apie vėją): Vėjelis pūkšnojo varinėdamas pilkus ir gelsvus debesų kukuliukus Žem. Vėjis pūkšno[ja] ir blaška ugnį į šalį, t. y. pusto J. Pukšno[ja], t. y. sniegą pusto J. ║ po … Dictionary of the Lithuanian Language
samavoras — ×samavõras (brus. caмaвap) sm. (2) OZ49 virtuvas: Šeimininkė atnešė ir pastatė ant stalo samavorą BsPII177 … Dictionary of the Lithuanian Language
spiritinis — spiritìnis, ė adj. (2) DŽ, spìritinis (1) BŽ536; LL233 1. turintis spirito, padarytas su spiritu: Jau senovėje žmonės mokėjo gamintis spiritinius gėrimus rš. Sausai veido odai netinka stiprūs spiritiniai tirpalai rš. Spiritìnis kompresas… … Dictionary of the Lithuanian Language
